Su Sigute Ach išlaisvinome vaizduotę

Kovo 24-ąją Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi dailininkė ir rašytoja Sigutė Ach. Tai ne pirmas jos apsilankymas šioje kultūros įstaigoje. Šįkart susitikti su menininke atvyko Raseinių specialiosios mokyklos mokiniai, Raseinių vaikų globos namų auklėtiniai, VšĮ Raseinių dienos centro „Vilties takas“ lankytojai, lydimi pedagogų ir socialinių darbuotojų. Į biblioteką rinkosi Raseinių miesto gyventojai, mėgstantys dailininkės kūrybą ir nepraleidžiantys progos su ja dar kartą pabendrauti. Susitikimą organizavo Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius.

Sigutė Ach save įvardija pačia nerimčiausia dailininke ir pasakų vaikams rašytoja. „Kai manęs paklausia, ką veikiu, atsakau: „nieko rimto“, –  šmaikštavo menininkė. Turbūt dėl to ir jos su vyrų 2001 metais įkurta leidykla vadinasi „Nieko rimto“.

Kuo įdomus buvo šis susitikimas su Sigute? Pirmiausia tuo, jog nors trumpam galėjai išlaisvinti savo vaizduotę, atitrūkti nuo realybės ir „paskrajoti“ padebesiais. Dvylikos minučių trukmės filmukas „atvedė“ visus susirinkusius į Sigutės kūrybines dirbtuvėles,  kuriose organizuojamos edukacinės pamokėlės sostinės vaikams. Daugelio knygų vaikams autorė pademonstravo visą kūrybinį procesą – nuo ant tuščio balto popieriaus lapelio išlietos vandens ir akvarelės balutės iki meniškų vaizduotės sukurtų paveikslėlių. Sigutė įsitikinusi, jog kiekvieno žmogaus pasąmonėje yra kūrybinis pradas, tik reikia išmokti jį išlaisvinti. Kiek žmonių – tiek jų matomų pasaulių. Vartydama popieriaus lape išlietą dėmelę ji provokuoja kiekvieną pastebėti joje paslėptą reginį, ištraukti jį į pirmą planą ir suteikti jam pavadinimą. Taip gimsta įvairūs pasakų, legendų, mitų personažai. Beveik po kiekvienu menininkės paveikslėliu rasi komentarą. „Aš juos pradėjau rašyti todėl, jog nebuvau nugalėjusi auditorijos baimės, o dabar kalbu nesustodama“, – juokavo Sigutė.  Susiedama įvairius savo gyvenimo etapus su kūryba, ji  sakė: „Aš esu laimingas žmogus, kadangi kuriu visą savo gyvenimą“. Gal todėl juokais ar rimtai yra sakoma, jog veikla, teikianti malonumą – ne darbas.  Sigutė nuobodžiaujantiems priminė, jog ir nuobodulys yra malonumas, ypač jei jis yra gilus. Kartais nuobodžiaudamas gali atrasti save, sukurdamas nenuobodžius tekstus ar paveikslus, kuriuos skaitydamas ar į juos žiūrėdamas kitas nenuobodžiaus...

Viešnia į susitikimą atvyko ne tuščiomis. Ant stalelio gulinčią jos kūrybos gražiai apipavidalinto katalogo krūvelę bematant išgraibstė susitikimo dalyviai. Po renginio prie menininkės nutįsusi vaikų ir kitų susitikimo dalyvių eilutė, laukianti autografo, liudijo apie naudingą ir įdomiai praleistą laiką su Sigute Ach.

Rūta Gudžiūnienė